Paulina Pukytė
Balta drobulė. 2019. Intervencijos projektas


Paulina Pukyte_White Shroud_Cvirka_small


Uždengti Petro Cvirkos paminklą balta drobule.

Tai būtų ne tik paminklo pavertimas nematomu išlaikant jį savo vietoje ir nepakeičiant autorinės skulptūros (o taip pat paliekant galimybę bet kada atidengti), bet ir simbolinis jo grąžinimas į „embrioninį“ būvį prieš pat atidengimą, tarsi sustabdant lemiamą momentą praeityje: ar bus jis atidengtas, ar ne? Tai būtų ir cenzūros metafora, ir paminklo vienam rašytojui pavertimas paminklu kitam, nuo sovietų represijų nukentėjusiam rašytojui, galbūt net visiems represuotiems ir cenzūruotiems menininkams. Tai kvietimas nepamiršti to laiko ir tos situacijos, kai pasirinikimas tarp sąžinės ir pripažinimo (privilegijų) dažnai reiškė ir išnykimo arba išlikimo klausimą.
Kas nors akivaizdžiai paslėpta visuomet kelia didesnį susidomėjimą, nei tai, kas jau seniai ir aiškiai matoma. Tokiu būdu būtų nuolat palaikoma svarbi diskusija apie tai, ką (buvo, yra, bus) galima padaryti.

Paminklas ir C en Z ūr A (Pašalinti ar palikti)